Crinum natans-  tai vienas iš vandens krinų. Šio krino lapai banguoti, su ryškia tiesia juosta lapo viduryje. Lapo ilgis gali siekti 150cm, plotis 2-5cm. Tinkamas augalas centriniam akvariumo vaizdui. Auga didelis ir galingas. Šio krino gimtinė vakarų afrika. Pirmą kartą šis augalas aprašytas 1898 metais, Baker’io. Dauginasi šis krinas augindamas vaikus greta svogūno arba iš sėklų.
Auginu šį augalą jau 3 metus, niekada nebuvau persodinęs. Auga jis nedideliame 1000 litrų akvariume pas mane namie, kartu su denisoniais (10), skalerais ( 25), altumais ( 6), ciklosomom ( 10) ir dar keliom smulkesnėm žuvim… Akvariume vandens stulpas apie 55cm, grunto sluoksnis nedidelis, kažkur 5 cm storio, upių žvyras. Apšvietimas- 4x54w liuminescencinės lempos, dvi dienos šviesos ir dvi specialiai skirtos augalų augimui. Dviejomis lempomis apšviečiamas akvariumas 12 val per parą, kitomis dviem 11val. ( įsijungia pusvalandžiu vėliau, išsijungia pusvalandžiu anksčiau). Naudojamas papildomas c02 tiekimas, kuris įsijungia 2 valandos po apšvietimo įsijungimo ir leidžiama iki apšvietimo pabaigos. C02 leidžiamas kiekis labai nedidelis ( ~0,5 burbulo per sekundę). Stovi galingas 90 litrų savadarbis filtras.

Akvariumo priežiūra minimali. Kas kelis mėnesius pakeičiama apie 10% vandens, kartu nusiurbiant akvariumo gruntą. Filtras praplaunamas kai užsikemša. Tręšiama nereguliariai, “profito” trąšomis, dozavimas- “iš akies”. Per trijų metų laikotarpį keletą kartų po krino šaknimis buvo pakišti jbl molio rutuliukai. Paleidžiant akvariumą ( prieš 5 metus) buvo dėtos pogruntinės trąšos.

Visa ši priežiūra nustebino pakankamai retu reiškiniu-krino žydėjimu. Žiedas vandens paviršių pasiekė maždaug per 10 dienų. Visas žydėjimo procesas truko apie 1,5 mėnesio. Žiedas labai skaniai kvepėjo.

Išlindęs virš vandens žiedas auga labai greitai. Nuotraukose žemiau trijų dienų laiko tarpas. Jau pirmąją dieną matėsi, kad žiedas bus ne vienas, o mažiausiai du. Literatūroje rašoma, kad žiedai būna 3-5, tad tikėjausi, kad pasirodis mažiausiai dar vienas  žiedas. Taip ir nutiko, tačiau trečiasis žiedas išaugao vėliau, pirmieji du žiedai jau buvo pradėję nykti.

Už savaitės krino žiedas pradėjo nykti, tačiau dar savaitę atrodė pakankamai išvaizdus. Trečiasis žiedas išsiskleidė tik po dviejų savaičių nuo pirmųjų žiedų išsikleidimo. Bandžiau apdulkinti žiedus, tačiau nesėkmingai. Žiedai nudžiuvo/nupuvo, žiedstiebis taip pat supuvo.

Krino nuotrauka iš viršaus. Lapų ilgis akvariume siekia 1,2-1,5 metro, lapai neplatūs 2-3 cm. Ilgų lapų pastoviai nėra daug, apie 10, po to jie sutrukinėja, nupūna ir juos keičia nauji lapai. Auginimo pradžioje krinas augo labai lėtai. Praėjus apie pusmečiui ir jam įsitvirtinus augimo tempas buvo labai didelis, po vieną naują lapą kas kelias savaites. Dabar augimo tempas vėl sulėtėjęs. Akvariume pastoviai yra dumblių, tačiau jų kiekis nedidelis ir negadina vaizdo. Be to ant krino dumbliai neauga, nežinau kodėl, tačiau jų ten nėra. Auginsim šį kriną toliau ir tikiuosi ateityje sulaukti daugiau žiedų, galbūt pavyks sulaukti vaisių.

Crinum natans gamtoje:

nuotraukos iš http://insearchofmamiwata.blogspot.com/

Rekomenduojami parametrai crinum natans auginimui akvariumuose:

• Temperatūra: 22-30 ° C

• Vandens rūgštingumas ( pH): nuo 5.5 iki 8.0

• Vandens kietumas: 2-20 ° KH

• Apšvietimas: nuo vidutinio iki stipraus

p.s. artimiausiu metu bus papildyta keliomis krino, jo svogūno, vaikų nuotraukomis…

 Crinum calamistratum- vienas iš trijų krinų dažniausiai auginamų akvariumuose. Šis krinas puikiai atrodo ir nedidelio tūrio akvariumuose ( nuo 100l). Kilmės vietovė Afrika, Kamerūnas. Lapų ilgis iki 200cm. Augimo tempas nėra didelis, tačiau auginimas nėra sudėtingas, reikalingas tik trąšus gruntas. Vegetatyvinis dauginimasis priklauso nuo vandens kokybės, o svogūnas gali vienu metu auginti 10-15 jaunų augalų. Šio, kaip ir kitų “crinum’ų”- negalima užkasti svogūno grunte, jis turi likti grunto paviršiuje!!

O dabar mano krino istorija….

Crinum Calamistratum – vienas iš nuostabiausių augalų, kuriuos teko auginti. Įsigijau visai mažą augaliuką, su keletu lapelių, kurie palengva, augdami tvirtėjo. Per visus du metus, kuriuos auginau šį augaliuką, nė karto nebuvau jo persodinęs ar kaip nors kitaip jam trukdęs augti.

Įsodinus dar visai mažytį daigelį prireikė gero mėnesio, kad jis prigytų ir išleistų pirmąjį lapą mano akvariume. Papildomai buvo pakištas JBL molio rutuliukas, kuris padėjo sutvirtinti šaknis. Laikui bėgant, iš mažo „crinumiuko“ tapo didelis, subrendęs augalas.

  Po 1,5 augimo metų, išleido vieną dukterinį  ūgliuką. Dėl to labai apsidžiaugiau, bet nežinojau kada jį atskirti nuo motininio krūmo, tai palikau jį greta. Praėjus porai mėnesių  daigelis  sutvirtėjo, lapeliai  tapo kieti, graublėti, o svogūnėlis  – kaip mažasis rankos pirštas.

 Visa tai labai džiugino ir mintyse sukosi klausimas: kada gi kitas bus? Dar po kurio laiko, iš motininio krūmo kamieno šono pradėjo „burbuliuoti“. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio,bet poporos dienų niekas nepakito, vis burbuliavo ir burbuliavo… Visa tai pradėjo kelti nerimą, kad kažkas galbūt negerai, bet artėjo mano gimtadienis ir per daug laiko neskyriau savo akvariumui.

Lemtingą 2012-02-02, mano gimimo dienos vakarą, prisėdau prie akvariumo ir pamačiau, kad mano “crinumo“ lapas kažkoks netoks, kai prisislinkau arčiau akvariumo, pamačiau jog ten ne joks lapas, o tikriausias žiedas! Labai apsidžiaugiau jį išvydęs ir iškarto tai įamžinau nuotraukoje. Žiedukas pasiekė vandens paviršių po geros savaitės (50cm), o pasiekęs paviršių įsiskaidė į dar kelis žiedus.

Dar po kurio laiko, vasario 20d., išsiskleidė pirmas žiedukas. Iš smalsumo jį pauoščiau ir labai nustebau, nes jo kvapas buvo  saldus ir stiprus. Uždengiau dangtį atgal ir nuėjau miegot…

Kitą rytą pabudęs nuskubėjau pilti trąšų į akvariumą. Bet tik atidengiau dangtį, žiedo kvapas pasklido aplink mane, jis buvo toks stiprus ir skanus, jog pakviečiau namiškius, kad ir jie „paskanautų“…

Dar po kelių dienų labai nuliūdau dėl lenkiško akvariumo dangčio trūkumo- negalėjau jo nukelti ir leisti žiedui pilnai prasiskleisti, nes nebebūtų šviesos akvariume. Tad nuspręndžiau dangtį palikti, ko pasekoje lempos nudegino likusius žiedelius ir iš nuostabaus vaizdo liko tik džiuvėsiai.

Analogiškas procesas vyko ir su mano antruoju „crinumu“…

  Žiedo augimo eiga nuo pirmosios dienos kai pastebėjau žiedą iki kol žiedas pasiekė vandens paviršių.

Trumpai papasakosiu apie akvariumą: priežiūrą ir įrangą.

Įranga:

• Akvariumo stiklas 100x40x50h 200L
• Dangtis lenkiškas su įmontuotomis 4x 39w T5 lempomis
• Šildytuvas- Jager  150w
• Filtracija- Tetrateck ex 600; Eheim 2236; Aquael fan micro.
• Geizir co2 sistema ir Tunze – 7074.500 co2 difuzorius.
• Gruntas 5mm.

Priežiūra:

• vandentiekio vanduo (20%) maišomas su RO (80%). Per savaitę keičiau 20 % akvariumo tūrio.  CO2 “burbuliavo“ nuolat,   1-2  į sekundę ištisą parą. Gruntas nebuvo nusiurbinėjimas. Kasdien“ maitinau“ trąšomis:
• Easy life profito-6 ml
• Gliuteraldehidas-12 ml
• Emasolution Feplant V2-12 ml
• JBL molio rutuliukai-po 1-2 vnt. kartą per mėn.

 Kelios nuotraukos Crinum calamistratum augančio gamtoje

Dėkui už dėmesį

Pirmųjų augalų žiedai ir aprašymai http://kriptokorinos.akvaklubas.lt/category/c-zukalii/

publikuotas žurnale Aqua Planta 3/2011 Vokietijoje, pavadinimu Oboleshev & Sheremetyev “Die Thailändische Hakenlilie (Crinum thaianum J. Schulze) – Blüte und Vermehrung in der Kultur”

Krinų gentį (Amaryllidaceae) sudaro apie 180 rūšių augalų. Jie puikiai žinomi kaip sodo augalai, dėl savo didelių žiedų, daugiausia raudonos – baltos spalvos. Krinai kaip ir kiti Amaryllidaceae šeimos augalai yra svogūniniai, gerai prisitaikę augti sausame grunte, saugantys medžiagų atsargas trumpam žydėjimo laikotarpiui lietingojo sezono metu. Neįprasta, tačiau šie sausumos augalai turi kelis atstovus augančius vandenyje. Vandens krinai, dėl savo dydžio, palyginus nesenai pradėti auginti akvariumuose. Anksčiau retas akvarumistas galėjo leisti akvariumą, kuriame augtų 1-2 metrų ilgio lapai.

Pirmas akvariumistam žinomas krinas – afrikos Crinum calamistratum, balti žiedai, kurie puošia miško upelius ir tėkmes. Turime žydinčių crinum calamistratum savo kolekcijoje, tačiau naujausia rūšis kurią turime- Crinum Thainum.

Crinum thainum įsigyjome prieš 5 metus. Tai buvo du jauni augalai, su kamienais nedidesniais už pirštą. Jie turėjo svogūnus, labai panašius į paprastų lauko orchidėjų, ir lapus apie 30 cm ilgio. Kijeve, vandens augalų centre turime 6 metrų ilgio akvariumą, prisodintą įvairių rūšių augalų, tad vienas krinas buvo pasodintas jame. Grunto sluoksnis šiame akvariume 8-10 cm storio, žvyras sudaro 3-5 cm. Akvariume naudojamas vanduo tiesiai iš čiaupo, vandens kietumas 12-15°dH , rūgštingumas- 7. Kiekvieną savaitę pakeičiamas 1/3 akvariumo vandens, įpilama trąšų geresniam augimui, apskabomi augalai. Šis akvariumas pilnas mažo ir vidutinio dydžio žuvų: pecilijų, tetrų, mažų šamukų. Šios žuvys yra pagrindinis grunto trąšų šaltinis, stengiamės nevalyti grunto siurbiant vandenį, akvariumas tankiai apaugęs kriptokorinomis ir kitais augalais. Taip pat akvariume yra įrengtas  papildomas c02 šaltinis, kas užtikrina gerą augalų augimą. Augalai gauna liuminisencinių lempų apšvietimą ( warm white, day white), apie 2500 liuksų vandens paviršiuje ir 500 liuksų ties grunto paviršiumi, 65 cm aukščio akvariume. Akvariumas apšviečiamas 10 val. per parą.

Jaunas krinas buvo pasodintas viduryje akvariumo ir iškart pradėjo gerai augti. Netrukus augalas turėjo kuokštą lapų, kurio plotis 5cm, o lapų ilgis siekė 200-250 cm . Žalios augalo lapų juostos vandens paviršiuje atrodė nuostabiai, tačiau mes nusprendėme, kad jos užgožia žemesnius augalus, tad reikia jį pašalinti. Persodinant augalą pamatėme, kad kamienas rankos storumo, o svogūnas kumščio dydžio. Kamienas žalios spalvos, o svogūnas, pasislėpęs grunte, baltas ir gleivėtas. Krinumo šaknys buvo sutrumpintos trečdaliu. Augalo lapai taip pat buvo sutrumpinti ir jis pasodintas į naują vietą, netoli akvariumo galo. Persodinimo metu augalai dažnai suvargsta ir prireikia kelių savaičių kol atsigauna ir pradeda auginti naujus lapus.

Praėjus 3 mėnesiams po persodinimo greta svogūno aptikome 4 mažus augalėlius, jie buvo atsargiai atskirti ir persodinti augti į kitą akvariumą.  Persodinimo metu, jie jau nebebuvo tokie maži, kiekvienas turėjo po penkis lapus. Jie greit įsitvirtino ilgomis šaknimis ir pradėjo augti naujame akvariume. Reiktų paminėti, kad Crinum thainum turi labai ilgas šaknis, ir kai kurios iš jų gali išauginti atžalą.

Versta iš:

http://igorsher.blogspot.com/2011/11/thai-crinum-crinum-thaianum-flowering.html

http://igorsher.blogspot.com/2011/11/thai-crinum-crinum-thaianum-flowering_16.html

http://igorsher.blogspot.com/2010/09/crinum-thaianum.html

Tai kriptokorinos, kurios auga pelkėtose vietovėse ( Borneo, Sumatra, Malaysia). Iš pavadinimo galima spręsti, kad vanduo yra juodas ar tamsiai rudos spalvos.  Vanduo tokios spalvos dėl pūnančių nukritusių lapų/ šakų atsiradusio didelio kiekio taninų. Vandens rūgštingumas ( ph) tokioje vietovėje nuo 3 iki 6.

Jei įvardinti konkrečiu pavadinimus, sąrašas atrodytų maždaug taip:

C. ferruginea, C. fusca, c. villosa, C. longicauda,  C. pallidinerva, C. jacobsenii, C. zonata,  C. auriculata, C. decus-silvae, C. dewitii, C. griffithii, C. ideii, C. nurii, C. scurrilis, C. yujii, C. zukalii, C. shculzei, c. purpurea, C. elliptica, C. cordata, C. minima, C. x timahensis, C. edithiae.

Tačiau nevisada šios kriptokorinos auga tik ” black  water” aplinkoje. Pvz: C. cordata randama ir visai neutraliame vandenyje, kur ph 7. Taip pat didelė dalis šių kriptokorinų lengvai prisitaiko ir gerai auga neutraliame grunte, pvz: žvyro ir durpių mišinyje, tačiau labai sudėtinga sėkmingai auginti daugiau nei 2-3 metus, net patyrusiems augintojams po tiek laiko kriptokorinos sunyksta. Nepadeda nei pastovus persodinimas į atnaujintą substratą, nei parametrų matavimas ir pastovus jų išlaikymas.

Kaip sukurti tokias sąlygas namie?

Populiarausia/patogiausia/efektyviausia naudoti pūnančių lapų substratą. Europoje daugiausia naudojami buko lapai (Fagus sylvatica). Amerikoje ( Fagus grandifolia). Tačiau nėra būtina naudoti būtent šių medžių lapus, galima auginti ir kitų medžių lapus ( pvz: ąžuolo), svarbiausia yra pritaikyti gerai dirbti kompostą. Yra geras N. Jacobsen straipsnis (en) kaip tinkamai paruošti/naudoti lapų substratą, http://crypts.home.xs4all.nl/Cryptocoryne/Botanical/Documents/Jacobsen/Jacobsen1992.pdf

Keletas labai patyrusio augintojo patarimų kaip sėkmingai auginti “black water” kriptokorinas.

• 1 taisyklė- vandenyje ir substrate jokių karbonatų. – “black water” kriptokorinos gamtoje auga vandenyje, kuriame karbonatų kiekis minimalus.
  
• 1 patarimas- žemas ph jūsų draugas. - kriptokorinos gali augti ir neutraliame ph, bet reiktų atsiminti, kad kriptokorinos gamtoje auga ypatingose sąlygose ne dėl to, kad jom patinka, o dėl to kad jos ten gali išgyventi. Ir šios kriptokorinų rūšys nerandamos labiau augti tinkamose vietovėse, nes tos vietovės užimtos labiau konkurencingų augalų.
  
• 1 pasiūlymas- ribotas maistinių medžiagų kiekis. – kriptokorinom nereikalingas didelis maistinių medžiagų kiekis, iš tikro jos  ir taip prisitaiko pas mus augti prie didesnio jų kiekio nei gamtoje. Gamtoje jom pakankamas kiekis, kurį gauna iš lietaus ir pūnančių lapų. Geriau pasirinkti lėtesnį/stabilesnį kriptokorinų augimą, nei rizikuoti jas prarasti.
• Paprastas patarimas- nepersistengti su dideliu apšvietimu.

“K. Witte”

  ( K. Witte “black water” kriptokorinos)

Didelis Gh ( kalcio ir magnio kiekiai) nėra tiesiogiai pavojingas daugeliui “blackwater” kriptokorinų, tačiau jis gali pagreitinti lapų irimą. Neutralus ph ( 7) sukelia problemų auginant šias kriptokorinas akvariume, visiškai po vandeniu, dėl to kad tada reikalingas papildomas anglies šaltinis. Vandens judėjimas auginant šias kriptokorinas yra nereikalingas, tačiau nedidelis judėjimas patinka žuvims ir kitiem akvariumo/poludariumo gyviams. Patartina auginti kažkokių samanų ant vazonų viršaus, kaip kontrolinį augalą, jis taip pat padeda apsisaugotin nuo pelėsio, bet yra puiki slėptuvė vabzdžiams.

Nereikia sodinti šių kriptokorinų iškart į didelius vazonus, geriau palaukti kol jų šaknys peraugs nedidelį substrato sluoksnį, ir tada persodinti į didesnį indelį. ( aišku yra išimčių).

Informacijos šaltiniai:

http://forum.aquatic-gardeners.org/viewtopic.php?t=756

http://www.aquaticplantcentral.com/forumapc/cryptocorynes/36383-submersed-culture-blackwater-crypts.html

http://www.aquaticplantcentral.com/forumapc/cryptocorynes/16713-crypts-black-water.html

Labai daug nuotraukų  ” black water” biotopų galite rasti čia:

http://natureye.com/journeys/expedition-journey-to-sarawak-part-1.html

http://junglemikey.blogspot.com/

“Black water” biotopo akvariumo įrengimas:

http://supasi.wordpress.com/asian-blackwater-biotope-tank/

C. ciliata var. ciliata                                                           C. ciliata var. latifolia

Daugiau nuotraukų:

C. ciliata var. ciliata

http://junglemikey.blogspot.com/2011/11/crypt-ciliata-var-ciliata-from-sebuyau.html

 http://images.aquaria.net/plants/Cryptocoryne/c/CIL/

C. ciliata var. latifolia

http://junglemikey.blogspot.com/2011/11/cryptocoryne-ciliata-var-latifolia.html

 http://images.aquaria.net/plants/Cryptocoryne/l/LAT/

Ir keletas mano mažylio nuotraukų

• Kodėl kriptokorinos geri akvariumo/poludariumo augalai? – jom reikalingas/priimtinas labai nedidelis apšvietimas. Netikite? Reikia konkrečių skaičių ir palyginimų?- Kiek jie teisingi nežinau, tačiau orentuotis galima:

Plačialapės kriptokorinos > 50 lux
Samanos > 100 lux
Siauralapės kriptokorinos <400 lux
Barclaya > 400 lux
Lagenandra <600 lux
Anubias > 600 lux
Acorus <800 lux
Echinodorus > 800 lux
Aponogeton <1000 lux
Bacopa > 1000 lux
Ludwigia <1200 lux
Egeria <1200 lux
Limnophila <1500 lux
Hygrophila (vyšnios) > 1500 lux
Vallisneria <1700 lux
Sagitaria <1700 lux
Myriophyllum > 1700 lux
Crinum <2000 lux
Nuphar <2000 lux
Eichornia > 2000 lux
Ottelia <2500 lux
Salvinia > 2500 lux
Pistia <3000 lux
Nymphaea > 3000 lux

Nusipirkau rudą kriptokoriną, pas mane jos lapai auga žali, kodėl? Kaip tai pakeisti?

Visi mažai šviesos mėgstantys augalai (ne tik kriptokorinos) savo lapuose turi daug raudono pigmento. Šis pigmentas skirtas apsisaugoti nuo per didelio apšvietimo. Kuo daugiau apšvietimo -tuo lapai bus tamsesni, rudesni, rausvesni. Norint turėti žalius lapus- sumažinam apšvietimą ar persodinam į pavėsį.

• Ar didelis apšvietimas nekenksmingas mano kriptokorinom?

Nekenksmingas, tiesiog su didesniu apšvietimu augalam reikalingas didesnis kiekis trąšų (angliarūgštė, mikro, makro).

Informacijos šaltinis:

http://igorsher.blogspot.com/2010/04/blog-post_14.html

• Hipotezė, kad kriptokorinos yra ilgos nakties augalai t.y tam kad pražystų naktis turi būti ilgesnė už dieną. Jei tai tiesa, tada blyksnis raudonos šviesos prieš nakties periodą, skatintų kriptokorinas žydėti. Apie bandymą ir jo rezultatus galima pasiskaityti čia:

http://www.aquaticplantcentral.com/forumapc/cryptocorynes/81341-inducing-blooming-crypts-far-red-light.html

Susigundžiau ir aš pabandyti, tačiau ne su raudonos šviesos blyksniu, o tiesiog pakeičiau apšvietimą į rausvesnį. Tikslas- pražydinti C. noritoi ir stebėti kitų kriptų reakciją.

Kairėje pusėje nuotraukos anksčiau naudotos lempos Radium NL 18w/830 Spectralux Plus, warmwhite

Dešinėje- naujas apšvietimas 18W/77/6000K Fluora- specialiai skirta augalams.

Šviesos atspindžiai ant balto galinės poludariumo sienelės fono.

Pastebėti privalumai:

Kriptokorinos pradėjo žydėti, ne visos rūšys, tačiau daugelis anksčiau nežydėjusių, stiprių (didelių) augalų pražydo. Tai c. minima, c. twaitessi, c. cordata, c x timahensis, c. zukalli, c.usteriana-pastaroji žydėjo ir anksčiau, tačiau su nauju apšvietimu žiedus leidžia vieną po kito.

Bendras augalų augimas pagerėjo, padidėjo augalų lapai, lapų spalva tapo sodresnė. Naujų lapų leidimo tempai beveik padvigubėjo.

Pastebėti trūkumai:

Padidėjo augimo tempai -padidėjo ir nykimo greitis. Jei prie seno apšvietimo lapas sunykdavo per porą mėnesių, tai dabar sunyksta per mėnesį. Didesnis medžiagų suvartojimas, reikia dažniau tręšti, jei praleidi/užtempi ir nepatręši – rizikuoji netekti augalo.

Specialus apšvietimas nepatiko keletui kriptokorinų rūšių ( C. zaidiana, C. moehlmanii, C. flacidifolia) šios kriptos geriau augo prie seno apšvietimo.

—-

Eksperimento metu netekau vienos kriptokorinos rūšies, ryte buvo gražus augalas- vakare radau tik šakniastiebį, kurio atgaivinti nepavyko. Dėl to lempa buvo apsukta žaliu tinklu nuo uodų ( kaip pirmoje, seno apšvietimo, nuotraukoje)- sumažintas šviesos kiekis. Praėjus mėnesiui po patobulinimo, naujų kriptų nenunyko, augimas stabilus ir vertinant daugumą augalų, geresnis nei prie senojo apšvietimo. Tačiau c.vietnamensis, c.alba niekaip daugiau 4 lapų vienu metu neturi.

Faktai/gandai/naujienos susiję su kriptokorinomis ir apšvietimu bus atnaujinami, kai tik tokia informacija bus gauta.

Visų pirma, reikia paminėti, kad yra daug įvairių rūšių dumblių.  Pagrindinė jų atsiradimo priežastis, biologinės pusiausvyros sutrikimas akvariume, taigi, tai priklauso nuo tūkstančių faktorių: pradedant nuo faunos kiekio ir įvairovės, šviesos intensyvumo ir t.t….  Pastebėjus naujus svečius jūsų akvariume iškart reikia imtis priemonių jų sustabdymui/sunaikinimui. Nepatarinėsiu kaip reikia išvengti dumblių ir iškart eisių prie klausimo: “Ką daryti, jei anubius užpuolė dumbliai?”. Patys pavojingiausi anubiam yra raginių (Compsopogon) dumblių atstovai. Dažnai žmonės juos vadina “barzda”. Pradžioje  jie atsiranda nedideliais juodais taškais lapų pakraščiuose. Labai sunku šiuos dumblius panaikinti mechaniškai, tai įmanoma tik pažeidžiant lapo audinį ar pašalinant visą lapą. Labai paprastas būdas pašalinti šiuos dumblius biologiškai pvz: galite įleisti Caridina šeimos krevečių ar sraigių- Theodoxus, Clithon ar Neretina ir jos nuvalys/nuės dumbliais apaugusius lapus. Bet jos tinkamos ne visais atvejais, pvz: ciklidai krevetes ir sraiges suėstų. Didesnių dumblių valgytojų pvz: žuvų Crossocheilus siamensis ( lapės) efektyvumas mažesnis. Taip pat gandas, kad geriausia perkelti anubius iš akvariumo į poludariumą tik klaidina augintojus. Visų pirma Compsopogon dumblis nedingsta nuo lapų, tik apdžiūna, ir dažnai labai gerai auga aukštoje drėgmėje. Taigi, viską apsvarsčius, šiais laikais patogu naudotis cheminiais metodais kovojant su dumliais, kurie yra plačiai paplitę.

         Rusijoje labai populiaru naudoti buitinius chemikalus, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito ( NaOCl). Trumpalaikis plovimas  ( 30-60 sekundžių) šiuo tirpalu numarina ant anubių lapų esančius dumblius, kartu nepažeisdamas lapų audinio dėl  jo tvirtos odos. Būtina išvengti šio tirpalo kontakto su šaknimis ir augimo tašku ( vieta kur leidžiami nauji lapai). Po gydimo lapai turėtų būti nuplauti po tekančiu vandeniu. Oksiduoti dumbliai nukris nuo lapų akvariume per 2-3 dienas nuo gydimo ir bus geras maistas žuvim pvz:  šamukam (callichthyidae). Visus buitinius chemikalus reiktų naudoti pagal saugumo reikalavimus nurodytus ant pakuočių.

Autorius:  Dmitry Loginov

Autorius naudojosi šių tinklapių informacija:

http://www.tropica.ru/forum/index.php?showtopic=18300

http://www.tropica.ru/forum/index.php?showtopic=22808

Nuotraukos: Eugeniy Tochenov, Alexander Grigorovir Vladislav Elbakyan.

Pirmoje-antroje nuotraukoje matosi visas augalas, lapų likę mažai nes buvo nuplėšyti. Iš viso nutraukiau 4 lapus, sumečiau juos aplink motininį augalą taip, kad nutrūkusi dalis liestų grunto paviršiu. Iš keturių lapų maždaug po mėnesio išsivystė 3 nauji augalėliai,  ketvirtasis lapas supuvo. Augalėliai labai maži ir auga labai lėtai, papildomai jie netręšiami, augimo stimuliatoriai išsivystyti šaknims nenaudoti. Motininis augalas po “apiplėšimo” nustojo augti, ir kelias savaites neleidžia naujų lapų.

Kaip tai padaryt? Kriptokorinos.akvaklubas.lt ir spaudžiam “like”