Visų pirma, reikia paminėti, kad yra daug įvairių rūšių dumblių.  Pagrindinė jų atsiradimo priežastis, biologinės pusiausvyros sutrikimas akvariume, taigi, tai priklauso nuo tūkstančių faktorių: pradedant nuo faunos kiekio ir įvairovės, šviesos intensyvumo ir t.t….  Pastebėjus naujus svečius jūsų akvariume iškart reikia imtis priemonių jų sustabdymui/sunaikinimui. Nepatarinėsiu kaip reikia išvengti dumblių ir iškart eisių prie klausimo: “Ką daryti, jei anubius užpuolė dumbliai?”. Patys pavojingiausi anubiam yra raginių (Compsopogon) dumblių atstovai. Dažnai žmonės juos vadina “barzda”. Pradžioje  jie atsiranda nedideliais juodais taškais lapų pakraščiuose. Labai sunku šiuos dumblius panaikinti mechaniškai, tai įmanoma tik pažeidžiant lapo audinį ar pašalinant visą lapą. Labai paprastas būdas pašalinti šiuos dumblius biologiškai pvz: galite įleisti Caridina šeimos krevečių ar sraigių- Theodoxus, Clithon ar Neretina ir jos nuvalys/nuės dumbliais apaugusius lapus. Bet jos tinkamos ne visais atvejais, pvz: ciklidai krevetes ir sraiges suėstų. Didesnių dumblių valgytojų pvz: žuvų Crossocheilus siamensis ( lapės) efektyvumas mažesnis. Taip pat gandas, kad geriausia perkelti anubius iš akvariumo į poludariumą tik klaidina augintojus. Visų pirma Compsopogon dumblis nedingsta nuo lapų, tik apdžiūna, ir dažnai labai gerai auga aukštoje drėgmėje. Taigi, viską apsvarsčius, šiais laikais patogu naudotis cheminiais metodais kovojant su dumliais, kurie yra plačiai paplitę.

         Rusijoje labai populiaru naudoti buitinius chemikalus, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito ( NaOCl). Trumpalaikis plovimas  ( 30-60 sekundžių) šiuo tirpalu numarina ant anubių lapų esančius dumblius, kartu nepažeisdamas lapų audinio dėl  jo tvirtos odos. Būtina išvengti šio tirpalo kontakto su šaknimis ir augimo tašku ( vieta kur leidžiami nauji lapai). Po gydimo lapai turėtų būti nuplauti po tekančiu vandeniu. Oksiduoti dumbliai nukris nuo lapų akvariume per 2-3 dienas nuo gydimo ir bus geras maistas žuvim pvz:  šamukam (callichthyidae). Visus buitinius chemikalus reiktų naudoti pagal saugumo reikalavimus nurodytus ant pakuočių.

Autorius:  Dmitry Loginov

Autorius naudojosi šių tinklapių informacija:

http://www.tropica.ru/forum/index.php?showtopic=18300

http://www.tropica.ru/forum/index.php?showtopic=22808

Nuotraukos: Eugeniy Tochenov, Alexander Grigorovir Vladislav Elbakyan.

• Kodėl kriptokorinos geri akvariumo/poludariumo augalai? – jom reikalingas/priimtinas labai nedidelis apšvietimas. Netikite? Reikia konkrečių skaičių ir palyginimų?- Kiek jie teisingi nežinau, tačiau orentuotis galima:

Plačialapės kriptokorinos     > 50 lux
Samanos                                     > 100 lux
Siauralapės kriptokorinos   <400 lux
Barclaya                                     > 400 lux
Lagenandra                               <600 lux
Anubias                                      > 600 lux
Acorus                                         <800 lux
Echinodorus                             > 800 lux
Aponogeton                            <1000 lux
Bacopa                                      > 1000 lux
Ludwigia                                   <1200 lux
Egeria                                         <1200 lux
Limnophila                              <1500 lux
Hygrophila (vyšnios)         > 1500 lux
Vallisneria                               <1700 lux
Sagitaria                                   <1700 lux
Myriophyllum                      > 1700 lux
Crinum                                     <2000 lux
Nuphar                                     <2000 lux
Eichornia                               > 2000 lux
Ottelia                                       <2500 lux
Salvinia                                    > 2500 lux
Pistia                                         <3000 lux
Nymphaea                             > 3000 lux

Nusipirkau rudą kriptokoriną, pas mane jos lapai auga žali, kodėl? Kaip tai pakeisti?

Visi mažai šviesos mėgstantys augalai  (ne tik kriptokorinos) savo lapuose turi daug raudono pigmento. Šis pigmentas skirtas apsisaugoti nuo per didelio apšvietimo. Kuo daugiau apšvietimo -tuo lapai bus tamsesni, rudesni, rausvesni. Norint turėti žalius lapus- sumažinam apšvietimą ar persodinam į pavėsį.

• Ar didelis apšvietimas nekenksmingas mano kriptokorinom?

Nekenksmingas, tiesiog su didesniu apšvietimu augalam reikalingas didesnis kiekis trąšų (angliarūgštė, mikro, makro).

Informacijos šaltinis:

http://igorsher.blogspot.com/2010/04/blog-post_14.html

• Hipotezė, kad kriptokorinos yra ilgos nakties augalai t.y tam kad pražystų naktis turi būti ilgesnė už dieną. Jei tai tiesa, tada blyksnis raudonos šviesos prieš nakties periodą, skatintų kriptokorinas žydėti. Apie bandymą ir jo rezultatus galima pasiskaityti čia:

http://www.aquaticplantcentral.com/forumapc/cryptocorynes/81341-inducing-blooming-crypts-far-red-light.html

Susigundžiau ir aš pabandyti, tačiau ne su raudonos šviesos blyksniu, o tiesiog pakeičiau apšvietimą į rausvesnį. Tikslas- pražydinti C. noritoi ir stebėti kitų kriptų reakciją.

Kairėje pusėje nuotraukos  anksčiau naudotos lempos Radium NL 18w/830 Spectralux Plus, warmwhite

Dešinėje- naujas apšvietimas 18W/77/6000K Fluora- specialiai skirta augalams.

Šviesos atspindžiai ant balto galinės poludariumo sienelės fono.

Pastebėti privalumai:

Kriptokorinos pradėjo žydėti, ne visos rūšys, tačiau daugelis anksčiau nežydėjusių, stiprių (didelių) augalų pražydo. Tai c. minima, c. twaitessi, c. cordata, c x timahensis, c. zukalli, c.usteriana-pastaroji žydėjo ir anksčiau, tačiau su nauju apšvietimu žiedus leidžia vieną po kito.

Bendras augalų augimas pagerėjo, padidėjo augalų lapai, lapų spalva tapo sodresnė. Naujų lapų leidimo tempai beveik padvigubėjo.

Pastebėti trūkumai:

Padidėjo augimo tempai -padidėjo ir nykimo greitis. Jei prie seno apšvietimo lapas sunykdavo per porą mėnesių, tai dabar sunyksta per mėnesį. Didesnis medžiagų suvartojimas, reikia dažniau tręšti, jei praleidi/užtempi ir nepatręši – rizikuoji netekti augalo.

Specialus apšvietimas nepatiko keletui kriptokorinų rūšių ( C. zaidiana, C. moehlmanii, C. flacidifolia) šios kriptos geriau augo prie seno apšvietimo.

—-

Eksperimento metu netekau vienos kriptokorinos rūšies, ryte buvo gražus augalas- vakare radau tik šakniastiebį, kurio atgaivinti nepavyko. Dėl to lempa buvo apsukta žaliu tinklu nuo uodų ( kaip pirmoje, seno apšvietimo, nuotraukoje)- sumažintas šviesos kiekis. Praėjus mėnesiui po patobulinimo, naujų kriptų nenunyko, augimas stabilus ir vertinant daugumą augalų, geresnis nei prie senojo apšvietimo. Tačiau c.vietnamensis, c.alba niekaip daugiau 4 lapų vienu metu neturi.

Faktai/gandai/naujienos susiję su kriptokorinomis ir apšvietimu bus atnaujinami, kai tik tokia informacija bus gauta.

Pirmoje-antroje nuotraukoje matosi visas augalas, lapų likę mažai nes buvo nuplėšyti. Iš viso nutraukiau 4 lapus, sumečiau juos aplink motininį augalą taip, kad nutrūkusi dalis liestų grunto paviršiu. Iš keturių lapų maždaug po mėnesio išsivystė 3 nauji augalėliai,  ketvirtasis lapas supuvo. Augalėliai labai maži ir auga labai lėtai, papildomai jie netręšiami, augimo stimuliatoriai išsivystyti šaknims nenaudoti. Motininis augalas po “apiplėšimo” nustojo augti, ir kelias savaites neleidžia naujų lapų.

Kaip tai padaryt? Kriptokorinos.akvaklubas.lt ir spaudžiam “like”

Auginu c.minima ada amazonia ir durpių mišinyje, kelis kartus savaitėje tręšiant silpnos mineralizacijos vandeniu, taip pat kelis kartus apipurškiu lapus vandeniu. Indelio skersmuo 7cm, tad jis mažesnis nei naudoju kitom kriptokorinom. Turi atžalų. Kelias iš jų bandau auginti buko lapų substrate, tačiau bent kolkas ne taip sėkmingai auga kaip ši.

Štai taip išsiskleidęs žiedas atrodė gyvai ( jo spalva), kituose nuotraukose jis gelsvo atspalvio dėl apšvietimo. Žiedas nedidelis, todėl plika akimi sunkiai matosi jo paviršiaus nelygumai, spalvų kontrastai.

Šiose nuotraukose matosi, kad viršutinio žiedo dalis visiškai nulinkusi žemyn, įprastai ji būna šiek tiek pakilusi ir nesiekia gruntą. Grublėti žiedo pakraščiai, žiedo viršus dėmėtas ties kakleliu patamsėjimas.

Banžiau apdulkinti, tačiau nepasisekė, tikriausiai dar nebuvo subrendęs žiedas arba pažeidžiau bebandymas. Kitas kartas gal bus sėkmingesnis.

Šiuo metu šis anubis auga keramzite, su pastoviu tręšimu (nemėgsta pertręšimo-juoduoja/ruduoja lapai. Augimas lėtas, bet stabilus, kiekvienas naujas lapas būna didesnis už ankstesnįjį. Deja dar nesulaukiau žiedų. Aplink jį taip pat anubias heterophyla: mažesni, tačiau sparčiai vejasi pagrindinį augalą. Motininis augalas neperseniausiai sugalvojo išleisti ataugą. Po vandeniu šis anubis jaučiasi neblogai, auginimas šiek tieks sudėtingesnis/lėtesnis nei A.barteri variacijų, lengviau auga su papildomu c02.

Šis anubis pirmą kartą paminėtas Adolf’o Engler’io  dar 1879 metais.

Bendra informacija (rekomenduojama):

Temperatūra: 21-28 °
Vandens rūgšingumas (pH): 5.0 to 7.0
Vandens kietumas: 2-12 ° KH
Apšvietimas: nuo vidutinio iki stipraus

Kilmės vietovė:  Afrika

Sinonimai:       Damasonium ulvifolium Planch.
                           Ottelia lancifolia A. Rich.
                           Ottelia latifolia De Wild.
                           Ottelia plantaginea Ridl.

Dauginimas: sėklos mezgamos žemiau žiedo, žiedstiebyje. Sėklos subręsta per 14 dienų, gamtoje iki sausojo sezono ( 3-4 mėn). Sėklos išbyra žiedui pūnant/nykstant. Akvariume sėklom sudygti sudėtinga, nes jas greit suėda sraigės, todėl norint naujų augalų reikia sėklas daiginti atskirai. Taip pat gali užauginti vaiką greta pagrindinio augalo.

Aš šį augalą auginu labai žemame, tik 20cm aukščio akvariume, tad visą vandens paviršių nukloję lapai. Nuotraukoje (žemiau kairėje) matoma kaip gražiai pasiskirstę lapai, žiedai-ieško šviesos. Akvariumo plotas (30×60), visame akvariume auga du šios rūšies augalai. Apšvietimas 2x15w flora+daylight, papildomas co2, minkštinamas vanduo. Ilgesnių lapų nei 1 metras neužauginu, nėra vietos. Taip pat bandau šį augalą auginti bendrame akvariume ( nuotrauka žemiau dešinėje), be papildomo c02. Augalas daug mažesnis, tačiau pakankamai geros būklės.

Pirmųjų žiedų nufotografuoti nepavyko, mat, nesitikėjau, kad ji pas mane pražys, pastebėjau jau tik su nukritusiais žiedlapiais.

Tačiau radau dar vieną žiedą, kurį sekiau kas kelias valandas, kad tik nepraleisti žydėjimo. Nuotraukoje žemiau dešinėje matos gumbas kuriame auginamos/brandinamos sėklos.

Ir štai žiedas. Dviejų valandų eigoje sunyko. Iš dviejų mano turimų žydinčių ottelijų vienos žiedai balti, kitos gelsvi.

Pradariau vieną iš keleto žiedų vaisiu, sėklos dar nesubrendusios, labai nedidelės, tačiau didesnės nei barclaya šeimos augalų. Viename vaisiuje sėklų buvo apie 30-40. Bandysiu daiginti sėklas, galbūt pavyks.

Papildoma informacija:

http://www.heimbiotop.de/ottelia.html#ulv

http://www.zimbabweflora.co.zw/speciesdata/species.php?species_id=103360

Į C.zonata- žiedo spalvų perėjimas panašus, žiedo augkštis, forma panaši, tačiau vidus pastarosios būna taškuotas, arba tamsesnės spalvos, o mano baltas.

Į C. diderici- žiedas panašiai grublėtas, orinių lapų forma labai panaši, tačiau įprastai pas ją būna labai ryškus spalvų perėjimas.

Klausiau labiau patyrusių augintojų ką jie mano, ir likom prie C.cordata “siamensis” -tiksliam išaiškinimui reikia atlikti chromosomų tyrimus.

Žiedas labai ilgai ( palyginus su kitais) stovėjo/laikėsi. Praėjus 5 dienom dar nebuvo sunykęs. Visas žiedo paviršius nuklotas vertikaliomis tamsiai violetinės spalvos juostomis.

Befotografuodamas išmečiau iš rankų kamerą, gerai kad nenulaužiau žiedo, tik stiprokai palinko. Žiedas neaukštas.

Žiedo viršus grublėtas, žemesnė jo dalis vientisos geltonos spalvos ir lygus.

Žiedo vidus, šonai vientisos baltos spalvos, piestelė (moteriškoji žiedo dalis-apačioje) susideda iš šešių purkų vainiko, kuokelis ( vyriškoji dalis) -viršuje. Bandžiau apdulkinti praėjus 2 dienom nuo žiedo išsikleidimo, pažiūrėsim kas gausis.

Ir šiaip graži nuotrauka…

Ši kripta iš kitų išsiskiria savo labai ilga žiedo uodega. Žiedo vidus, piestelė iš šešių purkų vainiko ir kuokelis.

Žiedas nesitipriai grublėtas, kaklelio balta spalva ryškiai išsiskiria nuo žiedo viršutinės dalies, nėra spalvų perėjimo.

Mano augalas neturi labai daug lapų, tačiau yra labai tvirtas, su didelių šaknynu, ir peržydėjęs nė kiek nesuvargo. Dabar bandom auginti sėklas.

Daugiau info apie šią kriptą angliškai:

http://crypts.home.xs4all.nl/Cryptocoryne/Gallery/zuk/zuk.html

Bendra informacija:

• Šeima: Nymphaeaceae
  
• Kilmės vietovė: Pietryčių azija ( nuo Indijos iki Naujosios Gvinėjos)
• Augimo vietovė: upeliai ir tvenkiniai
• Temperatūra: 22 – 28 °C
• Vandes rūgštingumas (pH): 6.0 – 7.0
• Vandens kietumas: 30 – 150ppm
• Apšvietimas: vidutinis – labai stiprus
• Aukštis: 200 – 600mm
• Auginimas: sudėtingas
• Dauginasi: Sėklomis ir ataugomis iš šukniagumbio
• Pastabos: reikalingas tręšimas per šaknis, nemėgsta persodinimų, augimo tempas – spartus. Turi ramybės periodą, kurio metu numeta lapus, norint, kad ramybės periodas baigtųsi, reikia augalą persodinti.
  

Sėklos labai mažytės, nuotrauka žemiau kairėje. Iš vieno žiedo ( nuotrauka žemiau dešinėje) gali būti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų sėklų.

Yra žinomos dvi barclaya longfolia variacijos. Pirmoji ( nuotrauka žemiau kairėje)-žalioji, ir antroji ( nuotrauka žemiau dešinėje) -raudonoji. Raudoniji barklaja auga žemesnė.

Nuotraukos iš kelionės Vietname, kur buvo renkama raudonoji ir žalioji barklaja.

http://www.aquaticplantcentral.com/81342/collect-barclaya-in-viet-nam

Informacijos šaltiniai:

http://keys.lucidcentral.org/keys/aquariumplants2/Aquarium_&_Pond_Plants_of_the_World/key/Aquarium_&_Pond_Plants/Media/Html/Fact_sheets/barclaya.html

http://www.fnzas.org.nz/?p=770

http://igorsher.blogspot.com/2011/03/barclaya-longifolia.html

Apie kitą šios augalų grupės atstovą barclaya-motleyi informacijos galima rasti čia:

http://kriptokorinos.akvaklubas.lt/straipsniai-2/barclaya-motleyi/